Kazlų Rūdos sporto centras
NAUJIENOS

T.Bietkis apie „SC-Atakos“ nueitą kelią, artimiausias perspektyvas ir žmones, padedančius tobulėti..

2021-01-07

Labai draugiškas kolektyvas, tarpusavio supratimas, diplomatija, tolerancija ir puikus mikroklimatas – štai toks susidaro pirminis įspūdis stebint šio sezono Kazlų Rūdos „SC-Atakos“ pasirodymus RKL „B“ diviziono krepšinio pirmenybėse.

 

O už komandos vairo, ko gero vienas jauniausių lygos trenerių – Tomas Bietkis.

 

Pakalbinus komandos strategą , aukščiau įvardintas įspūdis tik sustiprėja. Taigi, Jūsų dėmesiui Kazlų Rūdos „SC-Atakos“ vyriausiojo trenerio interviu apie susiklosčiusias aplinkybes tapti komandos strategu, ekipos pirmą sezono pusę, padedančius tobulėti žmones ir kitas krepšinio aktualijas:

 

- Kaip atėjote į „Atakos“ komandą?

 

- Mantas Sadauskas pasiūlė būti asistentu šioje komandoje, aišku sutikau. Su Mantu esame pažįstami dar iš laikų, kai sportavome abu jaunimo komandose.

 

Artimiau susitikome, kuomet abu pradėjome dirbti Krepšinio Akademijoje ,,Snaiperis‘‘, dirbome vienoje RKL komandoje.

 

Labai daug dalinomės ir dabar dalinamės idėjomis ir patarimais krepšinio klausimais. Pasikeitus situacijai, gavau pasiūlymą tapti vyriausiu treneriu šioje komandoje.

 

Aišku buvo dvejonių, ar tikrai mano turimos žinios gali padėti komandai, bet didelį palaikymą gavau iš Jauniaus Davniuko ir mūsų vadovo Gintaro Labučio, todėl ir sutikau, esu labai dėkingas jiems.

 

- Ko gero esate jauniausias treneris... Ar nesusiduriate dėl to su „autoriteto“ problemomis?

 

- Taip, esu vienas iš jauniausių trenerių tarp RKL komandų. Mūsų komandoje žaidžia tikrai labai protingi ir inteligentiški žaidėjai, kurie supranta, kad amžiaus skirtumas yra labai mažas, bet tuo pačiu, kylant klausimams, jie yra pasiruošę padėti.

 

Siekiame vieno tikslo visi, todėl suprantame, kad vienas kitam turime padėti.

 

- Kokių ambicijų turite su komanda kaip treneris? Kokios didžiausios svajonės?

 

- Ambicijos kaip jaunam specialistui tikrai didelės, bet į viską reikia žiūrėti realiai ir vertinti kritiškai. Man kaip treneriui svarbiausia, kad komanda demonstruotų gerą, teisingą krepšinį, kad žaidėjams būtų komandoje malonu žaisti.

 

- Kaip vertinate komandos debiutą? Pirma sezono pusė pranoko lūkesčius, ar taip ir tikėjotės, kad bus..?

 

- Debiutu tikrai džiaugiamės. Geras startas visus mus motyvuoja siekti aukštų tikslų ir kelti naujus. Gal kažkiek ir nustebino kai kurie rezultatai, bet manau - tai yra mūsų visų teisingo įdėto darbo nuopelnas.

 

- Stebint sezono rungtynes, taikote gana didelę rotaciją jose, bent daugumoje jų. Kas ją lemia: „lengvesnis“ varžovas, komandos tolygi komplektacija ar tai tiesiog komandos strategija?

 

- Tikrai turime labai stiprius žaidėjus, kurie lygiaverčiai gali keisti vienas kitą aikštelėje. Kartais ir rezultatas leidžia žaidimo laiką išdėlioti tolygiai. Norime, kad kuo daugiau jaunimas įsilietų į žaidimą ir semtųsi patirties. Tai mums labai svarbu ateičiai.

 

- Grįžkime darkart prie Jūsų amžiaus... Esate jaunas treneris, kodėl nematome aikštelėje...?

 

- Po mokyklos baigimo supratau, kad mano fiziniai duomenys nėra tokie geri, kad pasiekčiau aukšto meistriškumo komandas, o gilintis ir daugiau suprasti krepšinį labai norėjau ir tai buvo įdomu.

 

Baigus mokyklą, pasukau į treniravimo pusę ir daugiau pradėjau gilintis į mokslą, todėl laiko žaisti per daug neliko ir laikui bėgant visiškai susikoncentravau į treniravimą.

 

- Kur sunkiau, būti už komandos vairo ar žaisti aikštelėje? Kodėl?

 

- Visada sunkiau treniruoti nei žaisti. Žaisdamas žaidėjas daugiausia galvoja apie savo pasirodymą, o treniruodamas galvoji apie visus 12 žaidėjų, ir nori, kad visiems pasisektų.

 

- Ar „Ataka“ pirma Jūsų treniruojama komanda?

 

- Dirbu treneriu jau 4 metus Krepšinio Akademijoje ,,Snaiperis“, treniruoju vaikus. Esu dirbęs su 2002 metų karta, bei du sezonus RKL komandoje dirbau trenerio asistentu. Treniruoti ,,Ataką“ aukščiausias laiptelis, bet kartu ir didžiausias įššūkis.

 

- Šiame sezone daug varžovų įveikiate dideliais skirtumais... Ar nėra dėl to nuogąstavimo, jog tai gali koją pakišti atkrintamosiose rungtynėse...?

 

- Taip, daug rungtynių baigėme dideliais skirtumais, bet labai gerai suprantame, kad turime tobulinti savo žaidimą ir nekelti galvos aukštai, o kiekvienose rungtynėse stengtis žaisti nereaguojant į ankstesnius rezultatus.

 

Kiekviena komanda prieš mus nori sužaisti kuo geriau ir rimtai ruošiasi todėl mes negalime atsipalaiduoti. Didelis išbandymas mūsų komandai bus taurės varžybos.

 

Ten jau susidursime su rimtais varžovais dar prieš atkrintamąsias rungtynes. Tai parodys, kiek esame pasiruošę kovoti su stipriausiomis komandomis.

 

- Ar tenkina komandos žaidimas toks, koks jis yra šiandien? Ką norėtųsi patobulinti?

 

- Taip, žaidimas vis gerėja, atsiranda didesnis tarpusavio ryšys tarp žaidėjų, ką galime matyti rezultatyvių perdavimų grafoje po rungtynių. Tas labai džiugina. Visada bus dalykų, kuriuos galima tobulinti ir tai stengiamės daryti.

 

- Ko galima tikėtis antroje sezono pusėje...?

 

- Tikimės, kad išliksime visi sveiki ir virusas nesustabdys nei treniruočių proceso, nei rungtynių. Stengsimės toliau rodyti gerus rezultatus ir nustebinti Kazlų Rūdos krepšinio bendruomenę.

 

- Kokį komandos rezultatą laikytumėte pozityviu debiutiniame sezone?

 

- Tikrai pozityvus rezultatas būtų atsidurti tarp keturių stipriausių komandų. Suprantame, kad tai padaryti bus sunku. Jei taip nutiks, kas ten žino, gal sėkmė nusišypsos ir bus dar geriau, bet apie tai dar tyliai tik pasišnekame.

 

- Neretai didžiajame sporte susiduriama su „duobėmis“... Ar komandai to dar nenutiko...? Kada verta sunerimti ir kaip sprendžiamos tokios problemos krepšinyje...?

 

- Krepšinyje dažnai su tam tikromis ,,duobėmis“ susiduriame. Tai sportas, kuriame daug lemia sprendimo priėmimo greitis. Kuo daugiau tų sprendimų, tuo didesnė klaidos tikimybė. Ir tai yra normalu.

 

Reikia visada ieškoti būdų kaip tai spręsti ir dėl kokių priežasčių tai atsitinka. Pavyzdžiui, varžovo pakeista žaidimo taktika, ar tam tikro žaidėjo nuovargis...

 

Analizuodamas rungtynes, gali pastebėti tas klaidas, taisyti jas treniruotėse, patarti žaidėjui, kokie yra sprendimo būdai rungtynių metu ir tai išdiskutuoti su juo.

 

- Mūsų žiniomis, „Atakos“ komandoje yra ir daugiau krepšinio trenerių: tai trukdis ar pagalba?

 

- Taip, mūsų komandoje dar du treneriai. Tai Mantas Sadauskas ir Jaunius Davniukas,. Šis faktas tikrai nėra trukdis, o labai svarbi ir gera pagalba.

 

Visada svarbu įsiklausyti į jų pastebėjimus rungtynių metu ar treniruočių procese. Tai padeda komandai tobulėti. Jie sukaupę didelę patirtį kaip žaidėjai ir jau kaip treneriai, todėl daug naudos duoda diskusijos su jais ir tai darome labai dažnai.

 

Šiame sezone labai daug tenka mokytis ir iš žaidėjų, kurie gal kartais to nesuprasdami, padeda man tobulėti kaip treneriui.

 

- Kaip manote, kiek krepšinyje rungtynių metu lemia treneris, kiek krepšininkai...? Kokiomis proporcijomis išdėstytumėte indėlį rungtynių rezultatui?

 

- Tikrai rungtynių metu daugiau lemia žaidėjai, jų sprendimai. Krepšinyje dviejų vienodų situacijų niekada nebus, todėl dažniausiai tą sprendimą žaidėjai turi priimti patys ir labai greitai.

 

Aš galiu tik numatyti kaip elgsis varžovas, bet sprendimas galutinis priklauso nuo žaidėjo. Todėl taip ir įdomu stebėti bei būti šiame žaidime, nes tai yra dinamiškas ir greitas žaidimas.

 

Jei reiktų dėlioti proporciją, kiek galutiniam rezultatui lemia trenerio ir žaidėjų indėlis, mano supratimu, tai būtų: žaidėjai - 70%, treneris - 30%.

 

- Dėkoju už pokalbį.

 

Grįžti į naujienų sąrašą